Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas. Jo veikla ir darbai

Istorikams ir istorijos
mėgėjams pateikiame lietuvių išeivijos istoriko Algirdo M. Budreckio parašytą,
1981 metais išeivijoje išleistą, dabar su viduramžių istoriko paaiškinamuoju
straipsniu ir detaliais komentarais perleistą monografiją apie Lietuvos didįjį
kunigaikštį Algirdą.

Knygos autorius monografijoje
stengiasi nušviesti ne tik Algirdo gyvenimą ir veiklą, bet ir jo istorinį
laikotarpį. „Šis Gediminaitis buvo svarbus veikėjas Rytų Europos istorijoje, tačiau reikia neužmiršti, kad,
nežiūrint jo asmens genialumo, jis nebuvo antžmogis. Tiesa, jis darė poveikį
saviškiams ir kaimynams, bet jo veiklą taip pat nulėmė ir vietinės aplinkybės,
tarptautiniai įvykiai bei jų padariniai“, sako autorius. Taigi Algirdo veiklą
reikia  nagrinėti ir įvertinti pagal jo
gyvenamąjį laiką. Kokiomis sąlygomis teko jam veikti? Ar jam pavyko įgyvendinti
savo tikslus? Kiek tai pavyko? Ar jis tinkamai reagavo į tuomečius įvykius? Kas
buvo jo varžovai? Ar tie amžininkai sėkmingiau ar prasčiau pasirodė susidūrę su
Algirdo užmojais? Kitaip sakant, ar Algirdas nugalėjo savo varžovus? Kokios
naudos būta tuometei Lietuvai iš jo diplomatinės ir karinės veiklos? Į šiuos ir į daugelį kitų klausimų autorius stengėsi
atsakyti šiame veikale.

Įvertinant Algirdo veiklą,
reikia atminti, kad išoriniai veiksniai nuolat trukdė jam įgyvendinti
didžiosios imperijos viziją. Algirdas ir Kęstutis dažnai buvo priversti gintis arba reaguoti į
galingų varžovų veiksmus. Algirdo politika buvo atsargi ir gynybinio pobūdžio.
Aplinkybės verste vertė veikti tuo pačiu laiku dviejuose, net trijuose
frontuose. Vis vien, vadovaudamasis šaltu protu ir apdairumu, Algirdas mokėjo
nukreipti įvykius Lietuvos naudai. Jis mokėjo apdairiai žvelgti į
tarpvalstybinius įvykius, numatyti galimybes, užimti tam tikrus plotus ar išplėsti
lietuvių įtaką. Ne be reikalo Vytautas Algirdą laikė gabaus valstybininko pavyzdžiu.

Yra tiek lietuvių, tiek
kitataučių istorikų, kurie pripažino ir tebepripažįsta, kad šalia Vytauto Algirdas buvo gabiausias senovės Lietuvos
valdovas. Jo diplomatija, karyba ir užkariavimai sudarė aplinkybes Vytautui iškelti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę į
vyraujančias Rytų Europos valstybes. Kęstutis pasižymėjo Lietuvos gynyboje, o Algirdas buvo
Lietuvos plėtros grindėjas. Jis nuosekliai vykdė ekspansinę politiką, kuri
padvigubino Lietuvos valstybės plotus ir suteikė etnografinei Lietuvai ir
reikalingų karių, ir resursų atsispirti Kryžiuočių ordino agresijai. Ordinui
talkino Vakarų Europos riteriai, Algirdas rado vasalų slaviškuose
Rytuose, kurie atsvėrė Vakarų karinę paramą kryžiuočiams. Algirdas buvo ir
Vytauto Didžiojo politinis auklėtojas.